Podologija – tai medicinos šaka, kurią daugelis vis dar painioja su paprastu pedikiūru ar kosmetinėmis procedūromis. Iš tikrųjų podologas yra kojų sveikatos specialistas, turintis medicininį išsilavinimą ir gebantis spręsti tiek kasdienes, tiek sudėtingas pėdų problemas. Jo darbas apima ne tik nagų priežiūrą, bet ir odos ligų diagnostiką, biomechanikos analizę bei prevenciją. Straipsnyje aptarsime, kokios situacijos signalizuoja, kad laikas kreiptis į podologą, ir kodėl savigyda gali būti pavojinga. https://podologijosklinika.lt/kodel-pedu-masazas-toks-svarbus-jusu-sveikatai/
Kas yra podologas ir kuo jis skiriasi nuo pedikiūristo?
Podologas Lietuvoje dažniausiai baigia sveikatos mokslų studijas ir turi teisę dirbti su medicinine įranga. Jis atlieka:
- Įaugusių nagų korekciją be chirurginio įsikišimo;
- Karpų, nuospaudų ir raginių sluoksnių šalinimą specialiais instrumentais;
- Pėdų deformacijų (plokščiapėdystės, hallux valgus) įtvarų gamybą;
- Diabetinės pėdos priežiūrą – tai ypač aktualu sergantiems cukriniu diabetu.
Pedikiūristas daugiausia orientuotas į estetiką: lakavimas, odelės šalinimas, masažas. Jei problema gilesnė nei paviršutiniška, pedikiūristas neturi kompetencijos jos spręsti.
Pagrindiniai simptomai, verčiantys kreiptis į podologą
1. Skausmas pėdose ar kulnuose
Nuolatinis skausmas vaikštant, ypač ryte atsikėlus, gali rodyti:
- Padų fascitą – sausgyslinės plokštelės uždegimą;
- Kulno pentiną – kaulinį išaugą;
- Achilo tendinitą.
Podologas atliks biomechaninį tyrimą, įvertins avalynės įtaką ir parinks individualius vidpadžius.
2. Įaugę nagai
Dažniausia problema, kurią žmonės bando spręsti namuose peiliuku ar žirklėmis. Rezultatas – infekcija, pūlinys ar net sepsis. Podologas naudoja tamponeado metodą arba ortoniksijos lankelius, kurie švelniai koreguoja nago augimą.
3. Nuospaudos ir karpų dariniai
Nuospaudos (kietos odos sustorėjimai) dažnai formuojasi dėl netaisyklingos pėdos apkrovos. Karpas sukelia ŽPV virusas ir jos gali plisti. Podologas atskirs, ar tai paprasta hiperkeratozė, ar virusinė infekcija, ir pritaikys krioterapiją, lazerį ar cheminį šalinimą. https://podologijosklinika.lt/ka-reiskia-jusu-nagu-spalvos-pokyciai/
4. Grybelinės infekcijos
Nagų pageltimas, trupėjimas, odos pleiskanojimas tarpupirščiuose – tai onichomikozės požymiai. Podologas paims mėginį mikroskopiniam tyrimui, paskirs vietinius antimikotikus ir patars, kaip dezinfekuoti avalynę.
5. Diabetinė pėda
Sergantiesiems cukriniu diabetu sumažėja jutimas, todėl net maža žaizdelė gali virsti opa. Podologas atlieka reguliarius profilaktinius patikrinimus, šalina ragus ir moko paciento artimuosius priežiūros.
6. Vaikų pėdų problemos
Plokščiapėdystė, įstrižos pėdos, X formos kojos – jei pastebite, kad vaikas vaikšto ant vidinių kraštų ar greitai nusidėvi batus, podologas anksti įvertins ir užkirs kelią stuburo problemoms ateityje.
Kada atidėlioti vizitą pavojinga?
- Pūlingos žaizdos ar stiprus paraudimas – gali būti pradinis gangrenos etapas;
- Staigus kojos pirštų spalvos pakitimas – kraujotakos sutrikimas;
- Lėtinis kulno skausmas ilgiau nei 2 savaites – gali reikėti rentgeno ar MRT.
Kaip pasiruošti vizitui?
- Nesišalinkite ragų ar nuospaudų prieš vizitą – podologui reikia matyti tikrąjį vaizdą.
- Atsineškite kasdienę avalynę – specialistas įvertins, ar ji tinkama.
- Turėkite medicininius dokumentus – jei sergate lėtinėmis ligomis.
Prevencija – pigiausia terapija
- Rinkitės odinę, plačią avalynę su 1–1,5 cm kulnu.
- Kasdien plaukite kojas šiltu (ne karštu) vandeniu ir kruopščiai nusausinkite tarpupirščius.
- Naudokite drėkinamąjį kremą su šlapalu, bet ne tarpupirščiuose.
- Reguliariai tikrinkitės pas podologą bent kartą per metus, o sergant diabetu – kas 1–3 mėnesius.
Pėdos – tai pagrindas, ant kurio laikosi visas kūnas. Ignoruojant mažas problemas, rizikuojate prarasti mobilumą ir gyvenimo kokybę. Podologo kabinetas nėra prabanga, o investicija į sveikatą. Jei bent vienas iš minėtų simptomų jums pažįstamas, nelaukite – užsirašykite konsultacijai. Ankstyva intervencija dažnai išsprendžia problemą be operacijų ir ilgalaikio gydymo.
